Viskas ką stačiau tiek laiko išnyko,neliko nė gabalėlio,dingo,prasmego,išgaravo..Visa ilgai statyta laimė,nebėra jos..Dingo su visais pamatais,nebėra,net kaip ją vėl iš naujo pradėti..Vėl prasideda suknysti ieškojimai,ieškojimai “nieko”,kai nežinai kur,kaip,kada ieškoti.. Nežinai ar iš viso rasi..Kai prisiminimai nebe džiugina,o skaudina..Kai žinai,kad ankščiau viskas buvo puiku..Idealu..Ir būmt lik kokia juoda katė per kelią per bėga,viskas dingsta,nieko nebe lieka,tik svajonės ir prisiminimai.. Kai paskutiniai likę draugai daros vis brangesni ir kuo tolyn vis daugiau jų pasitraukia.. Kai ex eina pro tave su tavo drauge ir rodo savo idealią šypseną , tokiu elgesiu pasakydamas: “Man viskas idealu,kaip tau?”..

Ir kai kiekvieną dieną vis daugiau ilgiuosi tavęs..

Prašiau tavęs,kad,kai pamatysi,kad kas dieną vis gyliau klimpstu cigarečių dūmuose,kad vis daugiau ašarų nubėga skruostu,kad sėdžių užsidarius namuose ir kelias dienas iš eilės neiškišu nosies iš namų,kad tiesiog duotum man vaistų,vaistų tavo apkabinimo su idealiais tavo kvepalais.. Ir kas? Nieko.. Tau tūščios,bejausmės barbės rūpi labiau..Jei sakai,kad tave pamačius man akys sublizga,tai dar nereiškia,kad iš laimės. Įsitikink ar tai ne ašaros.