2012 m. vasario 17 d., penktadienis

Norėčiau grįšti į šią vasarą. Laikas su tavimi buvo fantastiškas. Aš pasiilgau tavo apkabinimų, Pasiilgau tavo kvėpavimo. Pasiilgau paprasto sėdėjimo ir tylėjimo tiesiog džiaugiantis, kad tu esi. Kad esi ne kažkur, o šalia. Man tavęs trūksta.
Ir nors žinau, kad jau greit ir vėl galėtum būti šalia, bijau, kad nebūsi.
Kodėl tu kartais tampi kažkuo, kuo nesi?
Žinau, kad nesi tobulas, aš tave myliu tokį, koks esi.
Bet būna dienų, kai tampi kitokiu.
Pripažink, juk yra dalykų, kurie gali tęstis amžinai.
Tai pavyzdžiui mūsų meilė.
Ir visas mano skausmas vos nuo vieno tavo žodžio gali tapti meile.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą